NAUJIENOS

KASMETINĖ GERUMO AKCIJA "JAUNOS RANKOS GLOBOJA SENAS" Gegužės 14 d. 14-19 val. Laukiame tavęs Šv. Gertrūdos 8A, Kaune.

Visuomenė be motinų būtų nežmoniška visuomenė, nes motinos visuomet, netgi blogiausiais momentais, liudija švelnumą, atsidavimą ir moralinę stiprybę.
(Popiežius Pranciškus)
VISAS MAMAS MOTINOS DIENOS PROGA SVEIKINA KAUNO SAMARIEČIAI

LSB Kauno skyriaus ataskaitinis susirinkimas
2019 m. gegužės mėn. 03 d. vyko Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus ataskaitinis susirinkimas už 2018 metus.

2004m. metų gegužės pirmoji tapo ypatinga diena Europos plėtros procese, nes 15 senbuvių valstybių narių šeimą papildė dar 10 valstybių: Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.
Ką gi šis įvykis turėjo labai didelės reikšmės ir demografijai, ir geografijai, nes ES gyventojų skaičius padidėjo dar 75 milijonais, o teritorija - 34 procentais.
Kaip žinot 2003 m. balandžio 16 dieną Atėnuose buvo pasirašyta Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartis. 2004 m. gegužės 1 dieną ši sutartis įsigaliojo. Taigi gegužės pirmoji diena nuo tada laikoma Lietuvos narystės Europos Sąjungoje diena.

Tarptautinė Černobylio avarijos aukų atminimo diena
Černobylio avarija – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtis.
Nepaprastai brangiai ukrainiečiai sumokėjo už neprotingą eksperimentą Černobylio atominėje elektrinėje, valdžios ir partijos vadovybės neryžtingumą, siekimą įveikti radiacinę nelaimę žmonių gyvybės ir sveikatos kaina", - pareiškė Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos (NSM) vadovo pavaduotojas Volodymyras Chološa parlamento svarstymuose, skirtuose avarijos metinėms. "504 117 likviduotojų ir nukentėjusiųkų mirė, 102 824 neįgalieji serga ligomis, susijusiomis su Černobylio katastrofos padariniais, 2,023 mln. žmonių priversti gyventi užterštose teritorijose", - pridūrė jis.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/per-cernobylio-tragedijos-metines-pagerbtos-jos-aukos-nuotrauku-albumas.d?id=9392852

Daržų diena, šv. Morkus
Šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės.
Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.
Liaudyje gyvos sakmės apie šv. Morkų: vieną kartą mergelė Marija sijojusi miltus ir iš jos sietą pavogęs velnias. Marija siuntusi Morkų sieto grąžinti. Morkus susipešęs su velniais, o sietą švystelėjęs iki dangaus. Dabar tas sietas šviečia nakčia (Sietynu liaudiškai vadinamas Tauro žvaigždynas). Tokia sakme Šv. Morkaus diena tarsi susiejama su Daržų diena, sėja.

Didysis penktadienis visiems tikintiesiems yra privaloma atgailos diena, pažymima pasninku ir abstinencija.

Verbų (palmių) sekmadienis
Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinis sekmadienis prieš jas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu.